Graikija. Apie šalį
Plotas
Graikijos - 131 957 kv. km., Kretos salos - 8 400 kv. km., Santorino salos - 73 kv. km, Rodo salos - 1 400 kv. km, Chalkidikės pusiasalio - 2 918 kv. km.
Sostinė
Atėnai, apie 5 mln. gyventojų (2008 m.).
Geografija
Valstybė Europos pietryčiuose, visada buvo kryžkelė tarp Europos ir Mažosios Azijos, Europos ir Afrikos. Ji užima Balkanų pusiasalio pietinę dalį ir turi daugiau negu 2000 salų (19% visos teritorijos). Didžiausios salos: Kreta (Viduržemio jūra), Euboja, Lesbas, Chijas, Kikladų, pietų ir šiaurės Sporadų salynai (Egėjo jūra), Jonijos salynas (Jonijos jūra). Šiaurėje ribojasi su Albanija, su buvusia Jugoslavijos respublika Makedonija, Bulgarija, Turkija; vakaruose šalį skalauja Jonijos, rytuose - Egėjo, pietinius Kretos krantus - Libijos jūra. Bendras sausumos sienų ilgis - 1210 km. Pakrantės ilgis - 13 676 km. 70% šalies teritorijos užima kalnai (aukščiausias iš jų - Olimpo kalnas, 2917 m aukščio).
Klimatas
Graikijos klimatas yra būdingas Viduržemio jūros pakrantei - nešaltos ir drėgnos žiemos, karštos ir sausos vasaros. Didžiausioje Graikijos saloje - Kretoje - šilti orai išsilaiko ilgiausiai. Pietinėse pakrantėse maudytis galima nuo balandžio vidurio iki lapkričio mėnesio. Liepos ir rugpjūčio mėnesiai patys šilčiausi, tada temperatūra beveik visoje šalyje pakyla iki 40 laipsnių karščio. Lietingasis sezonas daugelyje Graikijos rajonų prasideda maždaug lapkričio viduryje ir tęsiasi iki vasario mėnesio.
Gyventojai
11,1 mln. (2007 m.). Kretos saloje - 623 tūkst.(2005 m.), Santorino saloje - 13 tūkst., Rodo saloje - 117 tūkst., Chalkidikėje - 109 tūkst. (2006 m.).
Kalba
Graikų. Dabartinė kalba (naujoji graikų kalba) gerokai skiriasi nuo tos, kuria kalbėjo antikos laikais. Šiandien graikai mokosi dviejų kalbų - senovinės rašytinės ir dabartinės šnekamosios. Kurortiniuose miestuose nesunkiai galima susikalbėti anglų, prancūzų, vokiečių ar italų kalbomis.
Religija
Graikija - vienintelė pasaulyje oficiali stačiatikių valstybė. Šventikų vaidmuo graikų gyvenime labai didelis, jie yra pripažinti bendruomenių vadovai. Maldos namuose statulos nestatomos, kabo tik šventųjų paveikslai - ikonos. Didžioji dauguma - graikai ortodoksai (98%), musulmonai - 1,3 %, kiti - 0,7%.
Valgiai
Graikų virtuvė - tai visų pirma tradicijos, o paskui alyvuogės, fetos sūris, vynas, daug vaisių, jūros gėrybių ir mėsos. Kaip ir daugelyje pietų Europos šalių, pusryčiai Graikijoje kuklūs. Juos sudaro kava, arbata, sultys, duona, sviestas, džemas arba medus, pyragaičiai. Tačiau vakarienė būna gausi ir soti. Tipiškų nacionalinių valgių rasite graikų tavernose. Graikiškai virtuvei būdingas riebokas ir daug prieskonių turintis maistas. Daug nacionalinių patiekalų gaminama iš avienos ir veršienos. Kepimui beveik visada vartojamas vien tik alyvuogių aliejus. Populiariausi graikiškos virtuvės patiekalai -graikiškos salotos, tirštas jogurtas su česnakais ir agurkais (tzatziki), kepti, ryžiais ir mėsa įdaryti pomidorai (gemista), krevetės, omarai, kepti baklažanai (melitzanes), pudingas arba suflė iš makaronų (pasticijo), žuvų ikrų salotos (taramosalata), kepti aštuonkojai (chtapodja). Nepakartojami saldumynai - graikiški pyragėliai su migdolais, sirupu ir medumi. Graikijoje populiarūs ir į lietuviškus balandėlius panašūs patiekalai, tik mėsa sukama ne į kopūsto, bet į vynuogių lapus (dolmades). Graikai mėgsta ir įvairius šašlykus, keptus kalmarus, šaltą kavą (frappe). Moussakas - graikų nacionalinis valgis, gaminamas iš kepto ėriuko ir baklažanų. Pastarieji suraikomi ir pakepinami aliejuje; vėliau dedami sluoksniais į indą, kuriame sumaišomi su malta ėriuko mėsa, svogūnais, pomidorų padažu ir prieskoniais. Tada ant mėsos ir daržovių užpilamas bešamelio padažas su trintu sūriu ir viskas dedama į orkaitę ar krosnį. Kartais indo dugne pridedama supjaustytų bulvių.
Alkoholiniai gėrimai
Iš alkoholinių gėrimų populiarus jaunas vynas Retsina. Tai tradicinis Graikijos vynas, o jo darymo tradicijos siekia Homero laikus. Šis vynas neturi analogų pasaulyje, nes jo gamybai naudojami pušies sakai. Retsina daroma iš vietinių vynuogių veislių Savatiano ir Rhoditis. Taip pat mėgstama Ouzo - graikiška anyžinė degtinė, praskiesta vandeniu, nuo kurio gėrimas tampa baltos spalvos, ir rakija - labai stipri vynuogių degtinė. Graikijoje gaminamas konjakas Metaxa taip pat yra gerai žinomas už šalies ribų.
Šalies specifika
Išskirtiniai šalies bruožai
Graikija - tai Vakarų civilizacijos lopšys, vieta, kur gimė teatras, filosofija, demokratija, sportinės varžybos. IX a. pr. Kr. Graikijoje sukurta helenų abėcėlė, kuri vėliau tapo visų Europos raidynų pagrindu. Graikų kalba yra viena seniausių Europoje. Pirmosios žinomos enciklopedijos sietinos su antikine Graikija.
Graikijoje stovėjo Dzeuso ir Helijo statulos, kurios buvo priskiriamos prie septynių pasaulio stebuklų. Pasaulio stebuklais buvo laikoma ir Artemidės šventykla Efese, taip pat Mauzoliejus Halikarnase, Faro švyturys Aleksandrijoje, pastatyti graikų apgyvendintose teritorijose. Pirmosios šiuolaikinės Olimpinės žaidynės buvo surengtos Atėnuose 1896 m. Jose dalyvavo 311 vyrų ir nė vienos moters.
Graikija turi ilgiausią kranto liniją Europoje (13 676 km). Daugiau nei du trečdalius šalies teritorijos užima kalnai. Graikijoje yra unikalus, aukštais uolėtais krantais garsėjantis Korinto kanalas.
Graikijoje viešbučio kategorija priklauso nuo jo vietos, teikiamų paslaugų kiekio ir kokybės, aptarnavimo lygio, nuo viešbučio kambarių dydžio ir jų įrangos. Tačiau kartais tos pačios kategorijos viešbučiai gali skirtis savo naujumu, modernumu, įranga, siūlomų paslaugų kokybe ir gausa.
Kurorto centruose esantys viešbučiai dažniausiai turi mažesnes teritorijas, mažesnius baseinus nei tos pačios kategorijos viešbučiai, esantys toliau nuo miesto centro. Kurortų centruose gausu parduotuvių, tavernų, kavinių, naktinių klubų ar kitų pramogų, kur linksmybės tęsiasi kiaurą parą, todėl tokiose vietose esančius viešbučius labiausiai rekomenduojame aktyvaus naktinio gyvenimo ieškantiems žmonėms.
Graikijoje gausu ir vasarnamių tipo viešbučių. Tai neaukšti nameliai, išsidėstę po viešbučio teritoriją. Kiekvienas namelio kambarys turi savo atskirą įėjimą.
Norėtume atkreipti dėmesį ir į Graikijoje būdingą viešbučių kambarių apstatymą. Kai kuriuose viešbučių kambariuose (ir žemiausios, ir aukščiausios kategorijos) dėl ypatingos specifinės konstrukcijos baldai (lovos, stalai, spintelės ir kt.) yra pritvirtinti prie kambario grindų, todėl jų negalima pajudinti. Šie baldai paprastai būna iškalti iš akmens arba išlieti iš kitokios statybinės medžiagos.
Daugumos viešbučių personalas yra gana pasyvus klientams - nepajusite perdėto dėmesio ar lipšnumo. Yra gerbiamas klientų privatumas ir nesistengiama apriboti klientų įvairiomis taisyklėmis.
Tautos būdo bruožai
Graikai - linksma, svetinga, temperamentinga, labai emocionali, mėgstanti gardžiai pavalgyti ir gražiai, elegantiškai apsirengti tauta, todėl negailima pinigų madingiems, brangiems rūbams ir avalynei, kavinėms ir tavernoms. Apie devintą valandą vakaro čia prasideda naktinis gyvenimas - beveik visas miestas išeina į gatves, į daugelį kavinių ir restoranų. Vieni šnekučiuojasi, kiti ateina pasiklausyti buzukio muzikos, treti - pašokti sirtakio. Graikų vertybės: protas, laisvė, meilė jūrai, glaudūs šeimos ryšiai. Graikai labai vaišingi, jų svetingumas gali būti net varginantis. Jie šnekūs, artistiški ir aktyvūs. Kalba su patosu, pakiliai. Jausmingumas naudojamas kaip ginklas. Graikai labai daug kalba. Jeigu įsėdote į taksi, būkite pasiruošę išgirsti visas šalies naujienas arba vairuotojo gyvenimo istoriją. Kalbėdami su graikais, neminėkite Kipro ir negirkite turkų.
Karštas klimatas vasarą suformavo vieną graikišką paprotį - nuo 15 iki 18 valandos nemandagu kam nors skambinti, skirti susitikimus. Šį karštymetį graikai skiria popietiniam poilsiui.
Ką verta išbandyti šalyje. Graikijoje švenčių tikrai netrūksta. Čia gyvenimas verda ištisus metus. Šioje šalyje be tradicinių religinių, kultūrinių švenčių, gausu ir įvairiausių festivalių. Šventės dažnai susijusios su vyno darymu. Aišku, jos neapsieina be liaudiškų šokių, dainų, gausių vaišių. Per šventes tradiciškai valgoma aviena. Vasarą vyksta Senovės graikų teatro festivalis. Jis prasideda nuo birželio vidurio ir tęsiasi iki rugsėjo mėnesio. Šis festivalis pritraukia ypač daug žiūrovų, kurie gali mėgautis vaidinimais antikiniuose teatruose ir pasinerti į nesibaigiančias linksmybes.
Graikija garsėja alyvuogių aliejumi ir vaistažolėmis, todėl iš čia daugelis žmonių veža lauktuvių aliejaus ir įvairiausių prieskonių (nuo raudonėlio iki diktamus - vaisto nuo visų ligų).
Kiekvienas Graikijos regionas gamina savo vynus: baltuosius, raudonuosius ir rožinius. Kiekvienam turistui rekomenduojame paragauti specifinio pušų skonio vyno Retsina. Pasimėgaukite šalta graikiška kava frape, paragaukite tzatziki - apetitą žadinančio užkandžio. Jo rasite kiekviename viešbutyje, o nusipirkę tzatziki prieskonių, galėsite grįžę namo suruošti graikišką vakarėlį.
Šalies keistenybės
Graikijoje nepažįstamą žmogų pažinčiai kviečia šokti, todėl jei tikrai norite giliau pažinti šios šalies kultūrą, turite pasidomėti jos muzika ir šokiu.
Graikijoje, kaip ir kituose Viduržemio jūros kraštuose, gyvenimo tempas lėtas. Gyvenimo filosofija yra „siga siga“ („po truputėlį, neskubant“), todėl graikai visada vėluoja į susitikimus, bet visada labai atsiprašo ir įtikinamai pasiaiškina. Kai įsitraukia į karštą diskusiją, nebejaučia laiko.
Graikija iš kitų Europos šalių išsiskiria tuo, kad turi didžiausią prekybos laivyną. Čia daugiausia surūkoma cigarečių (7 cigaretės per dieną 1 gyventojui). Graikijos nacionalinis himnas turi net 158 versijas. Graikija taip pat yra rėksmingiausia Europos Sąjungos narė.
Graikijos gyventojai pirmieji Europoje pradėjo nešioti diržus ir liemenėles.
Vietos, kurias būtina pamatyti
Kretoje siūlome aplankyti Knoso rūmus ir Herakliono archeologijos muziejų, pasakojančius apie seniausią Europos civilizaciją, gyvavusią 2000 m. pr. Kr., Spinalongos salą - buvusią venecijiečių tvirtovę ir paskutinę raupsuotųjų salą Graikijoje, pėsčiomis pakeliauti po Samarijos tarpeklį (patį ilgiausią visoje Europoje), laivu nuplaukti į Santorino salą - vieną gražiausių ir unikaliausių salų pasaulyje.
Atvykę į Chalkidikės pusiasalį turėsite puikią progą pamatyti Graikijos sostinę Atėnus, aplankyti Kalambakoje esančius Meteorų vienuolynus, kurie pastatyti 600 metrų aukštyje ant stačių uolų viršūnių, nuvykti prie Olimpo - pačio aukščiausio kalno Graikijoje, kur, pasak mitų, buvo įsikūrę dievai, laiveliu apiplaukti legendomis apipintą Atono kalną, kur iki šiol gyvena tik vienuoliai ir atsiskyrėliai.
Rodo saloje pėsčiomis pakeliaukite po salos sostinę Rodą - didžiausią viduramžių miestą visoje Europoje, kur istorija juntama kiekviename žingsnyje. Nuvykite į Lindą - vieną iš trijų antikinių miestų, kuris buvo pastatytas kuriant antikinę Rodo valstybę. Užkopkite į Lindo akropolį, kurio grožis nenusileidžia net garsiajam Atėnų akropoliui. Gamtos mylėtojams siūlome aplankyti drugelių slėnį - tai idiliška ir unikali vieta, kur nuo birželio vidurio iki rugsėjo plazda gausybė margaspalvių drugelių.
Svarbūs adresai
Lietuvos Respublikos Ambasada Graikijoje
Vasilissis Sofias Ave. 49
10676 Athens
Greece
Tel.: + 30 210 7294356, 7294357
Faksas: + 30 210 7294347
Informacijos šaltinis: kelionių organizatorius "Novaturas"
