Kultūra
Turkijos kultūra susiformavo iš įvairių Osmanų imperijos, Europos ir Islamo tradicijų elementų.
98 % Turkijos gyventojų yra musulmonai, dėl to islamas turi didelį vaidmenį kasdieniniame gyvenime, tačiau jau nuo 1928 m. Kemalio Atatiurko pradėta sekuliarizacija taip pat stipriai paveikė Turkijos visuomenę ir kultūrą. Dėl šių skirtingų kultūrinių-istorinių įtakų veikiančių Turkijos identitetą, jos kultūra yra savotiškas modernumo, europietiškumo ir tradiciškumo bei religingumo derinys.
Turkijos architektūra geriausiai atsispindi jos mečetėse. Suleimano mečetė yra vienas didžiausių ir populiariausių Turkijos statinių. Turkijoje taip pat išlikę daug senovės Graikijos ir Romos laikų miestų.
Turkijos turizmas
Šiltas švelnus klimatas, puikios pakrantės ir turtinga istorija traukia turistus iš Šiaurės Europos. Daugelis jų keliauja prie Egėjo ir Viduržiemio jūrų įsikūrusius kurortus, tokius kaip Antalija, Alanija, Side, Marmaris, Bodrumas, Kušadasis, kurie vilioja nuostabiais paplūdimiais.
Turkijos kurortai
Kemeras
Dėl šio pavadinimo Kemero gyventojai turi būti dėkingi nedideliam žvejų kaimeliui, iš kurio išsivystė gražus ir jaukus Kemero miestelis su daugybe viešbučių, barų ir diskotekų. Legenda pasakoja, kad kažkada Toroso kalnuose gyveno baisus padaras Chimera – visų bėdų ir nelaimių kaltininkas. Jis turėjo liūto galvą, ožio kūną, iš nugaros kylančią ožio galvą, gyvatės uodegą, o iš nasrų ši pabaisa spjaudė ugnį. Graikų didvyris Belerofontas su savo arkliu Pegasu nugalėjo pabaisą, perpjaudamas jai gerklę švino kardu, bet jos ugnies liežuvis iki šiol dega ant vieno iš kalnų. Ši liepsna vadinama degančiu akmeniu. Senovėje ugnis būdavo keliama į viršų ir ja uždegamas švyturys, kuris įspėdavo laivus jūroje apie gresiantį pavojų. Čia stovi ir bizantinio stiliaus bažnyčia, kuri tikriausiai kadaise buvo Vulkano šventykla. plačiau »
Antalija
Antalija - tai didžiulis šiuolaikinis didmiestis, turintis puikią pakrantę, kurioje įsikūrę prekybos bei verslo centrai, erdvus ir šiuolaikiškas oro uostas. Antalijoje šiuo metu gyvena apie du milijonai gyventojų. Tačiau dar prieš 40 metų Antalija buvo mielas provincinis miestas, menantis didžią amžių istoriją. plačiau »
Belekas
Šiuolaikiškas ir išskirtinis Beleko kurortas iškilo tuščioje vietovėje, todėl jis nepriklauso jokiam regioniniam miestui. Šis kurortas siūlo naują elitinio poilsio koncepciją: modernus komfortas, išskirtinė ekologija, elitinė publika, išskirtinės pramogos. Beleke beveik visi viešbučiai ir jų kompleksai yra 5 žvaigždučių. Vasarą į kurortą plūsta daugybė turistų iš įvairių pasaulio šalių, o žiemą pailsėti, pasigydyti ir pasiruošti ateinančiam sezonui atvažiuoja žymūs sportininkai. Čia sukurtos puikios sąlygos treniruotėms uždarose sporto salėse bei erdvioje miškų zonoje. plačiau »
Sidė
Sidė - tai gyvas ir nuostabus miestelis, menantis senąją istoriją, įsikūręs netoli vienos seniausių Turkijos gyvenviečių Sidos ir 75 km atstumu nuo Antalijos. Tik septintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje iš jaukaus žvejų kaimelio jis tapo patraukliu ir populiariu kurortu, sugebėjusiu išsaugoti savo autentiškumą. Ir dabar visi restoranėliai, kavinukės bei parduotuvės glaudžiasi prie senovinių sienų, apaugusių gėlėmis bei kita augmenija. Smagu čia ir vakarais: veikia daugybė naktinių barų, diskotekų. Viena populiariausių -diskoteka „Oxyd“, kuri talpina tūkstantinę minią ir siūlo atrakciją - šokius bei maudynes pačiame klubo baseine. plačiau »
Alanija
Pakanka žvilgtelėti į Alaniją iš paukščio skrydžio, kad įsitikintum, jog tai vienas nuostabiausių kurortų pasaulyje. Alanija - tai nedidelis vaizdingas miestas, įsikūręs Toroso kalnų pa pėdėje, tarp apelsinmedžių ir citrinmedžių sodų. Kurortas garsėja subtropiniu klimatu ir puikiais paplūdimiais, Seldžiukų epochos (apie 1230 m.) didingomis kalnų pilimis, senamiesčiu su siauromis gatvelėmis bei spalvingomis parduotuvėmis, daugybe žuvų restoranų, kiemelių, skirtų arbatos gėrimo ceremonijai. Senovėje miestas buvo Pamflijos sostinė, o vėliau - Seldžiukų sultonų vasaros rezidencija. plačiau »
Marmaris
Daugelis sako, kad Marmaris - pats gražiausias Turkijos pietvakarių pakrantės miestas. Marmaris įsikūręs dviejų jūrų Egėjo ir Viduržemio sankirtoje, todėl kurortas vadinamas Turkijos Rivjeros brangakmeniu. Nuostabūs auksiniai paplūdimiai, besitęsiantys visu pajūriu, švelni žydra jūra, nepakartojami gamtos peizažai ir neįprasti senovinio, bet kartu ir šiuolaikiško, miesto kontrastai - tai vis Marmaris, puiki vieta poilsiui. Miestas buvo įkurtas VI a. pr. Kr. ir pavadintas Fisku vardu, sujungtas su Lindo miestu, ir priklausė Rodo salos valstybei. Suleimanas Puikusis 1522 m., rengdamasis užkariauti Rodą, čia sutelkė galingą laivyną. Marmaris, kaip ir daugelis Egėjo jūros pakrantės kurortų, kadaise buvo žavus žvejų kaimelis. Mūsų amžiaus pradžioje Marmaryje prasidėjo kurortinės zonos statyba, tačiau viešbučių pastatų aukščiui buvo nustatytas apribojimas, o didelė dalis pusiasalio ir šiandien laikoma valstybės draustiniu bei investicijoms uždara teritorija. Taip siekiama išsaugoti natūralų pakrantės grožį. plačiau »
Fetija
Fetija – itin patrauklus miestas, įsikūręs nepaprastai vaizdingoje įlankoje, kalnų papėdėje, apsuptoje pušynų ir kedrų giraičių. Šis kurortas skirtas tiems, kas atokiau nuo triukšmingų vietų ieško ramybės bei poilsio, gražios gamtos ir švarios jūros. Fetijos miestas pavadintas žinomo lakūno garbei, kuris žuvo 1913 metais sudužus jo lėktuvui. Gilioje praeityje tai buvo vienas didesnių Likijos miestų, vadintas Telmes. Pasak legendos, Dievas Apolonas įsimylėjo droviąją karaliaus Finikio dukterį Agenorą. Kuomet Agenora pagimdė sūnų, tėvai jį pavadino Telmes – ugnies žeme. Dauguma didingos miesto praeities įrodymų sunaikinti stiprių 1956–1957 m. žemės drebėjimų, kurie su žeme sulygino daugumą senovinių pastatų, tarp kurių yra Apolono šventykla, tačiau šalia uosto išliko romėnų teatras. Reikšmingiausias miesto monumentas – uolinis nekropolis. Sarkofagai ir karstavietės Fetijoje matomi visur. Likijos gyventojai mirusiųjų nelaidojo žemėje, o įrenginėjo jiems uolose kapavietes, panašias į lizdus – pagal jų religinius įsitikinimus, tai turėjo padėti dvasioms, panašioms į paukščius, nunešti į šviesą mirusiojo sielą. plačiau »
Bodrumas
Bodrumas įsikūręs Egėjo ir Viduržemio jūrų sandūroje, ant garsaus Halikarnaso – antikinio miesto – griuvėsių. Tai žymaus senovės graikų istoriko Herodoto tėvynė, iš čia I a. pr. Kr. kilęs ir didysis retorikos mokytojas Dionisijas. Išgyvenęs daugybę kautynių, miestas dažnai pereidavo iš vienų rankų į kitas ir buvo daugelio senovės civilizacijų susikūrimo bei subyrėjimo liudininkas. plačiau »
Kušadasis
Nedidelis kurortas Kušadasis per pastaruosius metus spėjo tapti ne tik žinomas, bet ir populiarus. Kušadasis, išvertus iš turkų kalbos, reiškia „paukščių sala“. Šis miestas dar vadinamas muziejumi po atviru dangumi, nes čia gausu iki mūsų dienų puikiai išsilaikiusių architektūrinių paminklų. Kušadasio simbolis – pilis-tvirtovė, kuri įsikūrusi Balandžių saloje. Į ją puikus vaizdas atsiveria tiek nuo kranto, tiek žiūrint iš jūros pusės. Dėmesį traukia architektūriniai paminklai, išlikę nuo seldžiukų-osmanų laikų tiek pačiame Kušadasio mieste, tiek kaimyniniame Selčiuke. Iš čia siūloma bene plačiausia ekskursijų programa visoje Turkijoje: Kušadasis tiesiog apsuptas tokių antikinių miestų kaip Efesas, su puikiai išsilaikiusiomis gatvelėmis, pastatų griuvėsiais ir Celsijaus biblioteka; Pirėnė, kur galima pamatyti Atėnės šventyklą; Miletas, kurį per amžius garsino flosofas Falesas; Didimai, su puikiąja Apolono šventykla. plačiau »
